Muzikos poveikis žmogaus sveikatai, II dalis

Muzikos terapija:

Muzikos išraiška turi tris priemones: balsą, kūną, instrumentą. Visos šios priemonės naudojamos  ir muzikos terapijoje, siekiant suteikti žmogui gerų išgyvenimų. Muzikos terapijoje apjungiama psichologija, sociologija, muzikos filosofija ir medicina.

Pagrindiniai muzikos terapijos tikslai:

  • Užmegzti kontaktą su žmogumi;
  • Įtraukti jį į muzikinę veiklą bei patirtis;
  • Padėti žmogui augti, susiduriant su gyvenimo problemomis. 

Šis gydymo ir reabilitacijos metodas, rekomenduojamas ne tik skubantiems, įtampą patiriantiems žmonėms, bet ir sunkiai sergantiems ligoniams. Muzikos terapija padeda stiprinti imunitetą, normalizuoti kvėpavimo sistemos veiklą, šalinti nuovargį ir grąžinti darbingumą. Ši terapija taip pat taikoma sergantiesiems širdies ir kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinamosios sistemos ligomis, taip pat, nemigai bei depresijai gydyti. Jau žinoma, kad net komos būklės ar sunkias galvos traumas patyrę ligoniai suvokia informaciją, kuri pateikiama muzikos forma. Tik dabar pradedama suprasti, kad muzikos kalba gali pasiekti smegenų gelmes. Anot Novalio, ,,Kiekvienai ligai egzistuoja muzikinė mikstūra”.

Istoriškai muzikos terapija pradėta taikyti jau gana seniai, anksčiau ji buvo taikoma žmonėms su emocinėmis ir proto negaliomis. Pirmą kartą terapija paminėta 1914 m. B. Rusho veikale ,,Įžanginis esė apie muzikos įtaką gydant ligas“. 1918 m. Kolumbijos universitetas pasiūlė pirmąjį muzikos terapijos kursą. Muzikos klausymasis išplito vaikų ligoninėse, skausmui malšinti dantų taisymo ir chirurginių procedūrų metu. Taip pat ši terapija pradėta taikyti gydant alzhaimerį, autizmą, artritą, depresiją, migreną. 1997 m. Lietuvoje įkurta ugdomosios muzikos terapijos asociacija, o šiandien praktiškai kiekviena sanatorija ar poilsio centrai turi muzikos terapijos kabinetus.

D.Kembelo knyga „Mocarto muzikos poveikis“ pasakoja apie transformuojančias muzikos galias, darančias poveikį sveikatai bei lavinimui. Knygos autorius teigia, kad muzika gali būti naudojama stresui, depresijai, ar nerimui sumažinti, siekiant atsipalaiduoti, paskatinti miegoti, aktyvinti kūną, pagerinti atmintį bei suvokimą. Taip pat D. Kembelas ištyrė, kad stimuliuoti klausos sistemai geriausiai tinka aukšto dažnio garsai, pvz., smuiko koncertai, o siekiant atsipalaiduoti – lėtesni, neturintys aukšto dažnio garsų kūriniai. 

Aukšto dažnio garsai teigiamai veikia, nes jie stimuliuoja smegenų veiklą tai giesmės, maldos, vaikų dainos, grigališki choralai, Tibeto vienuolių, indų, mongolų giesmės. Dažnai žmogus ir pats nesąmoninkai skleidžia garsus (atodūsiai, rauda, juokas). Juk jei užsigauni ir tyli – skauda labiau. Tą patį galima pasakyti ir apie emocinius skausmus. Dejonės, rauda – efektyvi skausmo malšinimo priemonė. Senovės Graikijos, Indijos, Tibeto, Egipto mistikai suprato muzikos poveikį žmogaus sveikatai. Iš klasikos kūrinių specialistai sudarė muzikos kompozicijas, kurios padeda gydyti žmogų ir atstatyti jo organizmą.

Nėštumo metu muzikos terapija rekomenduojama kaip bendravimo priemonė su vaikeliu. Patyrusiai stresą ar sudirgusiai besilaukiančiai moteriai naudinga pasiklausyti klasikinės muzikos, o nuo šešto nėštumo mėnesio – leisti paklausyti ir vaikeliui. Tinkamai pasirinkta muzika teigiamai veikia vaisiaus psichofizinį vystymąsi. Atlikus tyrimus įrodyta, kad taip ugdomi mažyliai gimsta tvirtesni, auga stipresni, anksčiau ir aiškiau pradeda kalbėti. Nėščiosioms rekomenduojama klausytis Mocarto, Vivaldžio, Hendelio ir kitų klasikų kūrinių. 

Muzikos terapija yra svarbi ir psichiatrijoje. Darbo su psichikos ligoniais metodikos remiasi V. L. Levi, J. Alvin, I. M. Altshuler požiūriu, kad muzikos terapija – tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti” nuo kankinančių ir nemalonių afektų, pažinti bei išreikšti save. Muzikologas K. Ringeris mano, kad psichoterapijai tinka tik klasikinė muzika. Jis kategoriškai atmeta šiuolaikinę populiariąją ir roko muziką, ir atskleidžia, kad klasikos ir liaudies melodijų harmonija teigiamai veikia žmogaus psichiką. D. Kempbelas teigia, kad ypatinga yra V. A. Mocarto muzika: ne lėta ir ne greita, lengva, neįkyri ir nuostabiai paprasta. Šį muzikinį fenomeną mokslininkai pavadino „Mocarto efektu”. D.Kempbelo knyga „Mocarto muzikos poveikis“ pasakoja apie transformuojančias muzikos galias, darančias poveikį sveikatai bei lavinimui. D. Kempbelas tyrinėjo psichologinį garso ir proto funkcijų ryšį. Knygoje „Mocarto muzikos poveikis” autorius pateikia daug pavyzdžių iš paprastų žmonių gyvenimo bei remiasi gydytojų, psichologų, muzikos terapijos specialistų ataskaitomis apie Mocarto muzikos terapinį poveikį. Taigi muzika veikia tiek žmogaus fizinį, tiek psichologinį, tiek ir socialinį gyvenimą. 

Pabaigai norisi prisiminti rusų mokslininko E. Ciolkovskio žodžius: „Muzika galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas – nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentai, ji privalo būti specialistų valdžioje”. 

Parengė renginių organizatorius ir koordinatorius: Viktoras Lapėnas

Prenumeruok – apie renginius žinok!

Renginių anonsas

KARANTINAS

NUO 2020-11-07 IKI 2020-12-17


Mūsų draugai