Muzikos poveikis žmogaus sveikatai

Šiek tiek istorijos

Dar gilioje senovėje pastebėta, kad garsų ritmai teikia galingą energetinę informaciją. Visos pasaulio religijos, šamanai, burtininkai naudojo ritmiką. Tikslingai parinkta ritmika galėjo išvesti žmogų iš proto, suteikti džiaugsmą, liūdesį ar pasitikėjimą savimi. Faraonai klausydavo tokios muzikos kuri jiems padėdavo susikaupti, nuimti stresą ir paslėpti jausmus. Arfos stygų skambėjimas padėdavo jiems pailsėti nuo kasdienių darbų.

Savo akustika garsūs Senovės Romos amfiteatrai. Per koncertus čia susirinkdavo visa aukštuomenė, kad galėtų išgirsti tuometinių muzikos garsų, kurie ramindavo žmones ir taip juos patraukdavo savo pusėn.

Pitagoras kūrė specialius muzikos kūrinius – receptus, gydančius sielos ir kūno ligas.

Graikų gydytojas Eskulapas radikulitą gydė garsia trimito muzika. Parinkti tam tikri energetiniai muzikos ar kalbos ritmai veikia ne tik žmogaus psichiką, savijautą, bet ir tam tikrus vidaus organus – normalizuoja gyvybines jų jėgas.

Biblijoje rašoma apie Sauliaus išgijimą: „Ir kada piktoji dvasia būdavo ant Sauliaus, tuomet Dovydas, paėmęs lyrą grojo, linksmiau ir geriau darėsi Sauliui ir piktoji dvasia traukėsi nuo jo“. Anot Platono, auklėjimas muzika naudingas dėl to, kad „harmonija ir ritmas prasiskverbia į pačias dvasios gelmes ir ją užvaldo, moko orumo, bei oraus elgesio“. Panašiai kaip sporto pratimai formuoja kūną, taip muzika veikia žmogaus sielos būseną. Aristotelis mini tris muzikos rūšis: „etinę“ – skirtą auklėti, „praktinę“ ir „entuziastinę“. Aristotelis tvirtino, kad muzika turi būti naudojama atsipalaidavimui, dvasiniam apsivalymui.

Ką pastebėjo mokslininkai?

Šiuolaikinė psichologija pripažįsta muzikos jėgą, manoma, kad ji veikia pasąmonę. Psichomotoriniai tyrimai atskleidė, kad muzika veikia žmogaus vegetatyvinę sistemą. Taip pat mokslininkai tiria, kokį poveikį žmogaus organizmui daro skirtingais instrumentais išgaunami garsai. Apie šį poveikį byloja tiek atliekami tyrimai, tiek kultūrinės tradicijos. Pavyzdžiui, smuikas ir fortepijonas ramina nervus, gitaros ir violončelės muzika gydo širdies ir kraujagyslių ligas, fleitos garsai atpalaiduoja, pučiamieji paspartina kasos veiklą, lūpinė armonikėlė tinka sergant žarnyno ligomis. Varpo gausmas atjaunina žmogų. Varpo garso spiralinės formos trajektorija pražūtinga daugumai ligas sukeliančių mikrobų. Tibeto išminčiai onkologiniams ligoniams liepia klausytis sidabrinių varpelių skambesio. Smuiku atliekami kūriniai padeda susikaupti, gerina atmintį ir erdvės suvokimą.

Kaip klausyti muzikos?

Muzikos klausymasis turėtų būti tarsi savotiškas ritualas. Svarbu, kad aplinka kurioje klausotės muzikos būtų jauki, negali būti per karšta ar per šalta, nes nuo to poveikis gali sumažėti arba jo išviso nebūti. Taip pat svarbu, kad būtų patogu (galima atsisėsti ant fotelio priešais židinį arba tiesiog atsigulti į lovą). 

Muzikos naudojimas gydymo tikslais

„Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai organizuojamas procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip pokyčio priemonę naudojantis muzikos poveikį bei užsimezgusius tarpasmeninius santykius, padeda žmogui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą” (Bruscia). 

Muzikos naudojimas gydymo tikslais gali keisti pagrindinių nervų sistemos procesų intensyvumą, stimuliuoti fiziologines funkcijas. Muzikos terapija taip pat gali būti vaistas, padedantis fobijų kamuojamiems žmonėms. Ji padeda atsiverti, suvokti savo ligą, ją priimti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jėgas, pradėti sveikti. Emocinio sutrikimo atveju gydomoji muzika pacientą pažadina būti atviresniu; esant psichiniam sutrikimui, muzika gali padėti išmokti elementarių sąvokų.

Gydymas parenkamas pagal konkrečius pacientų poreikius, įskaitant dainavimą, šokį, plojimo, perkusijos žaidimus, grojimą muzikos instrumentais bei muzikos klausymąsi. Muzikos klausymasis yra puikus saviraiškos būdas, darbas su savimi.

Muzikos stiliai bei jų poveikis mums

Manoma, kad muzikos poveikis priklauso ne tik nuo instrumentų, bet ir nuo muzikinio stiliaus: 

Grigališkas choralas – įtampai sumažinti.

Baroko muzika –  Bacho, Hendelio kūriniai sukuria saugumo jausmą, išmoko tvarkos.

Klasikinė – J. Haidno, V. A. Mocarto muzika skatina dėmesingumą, atmintį, erdvės suvokimą.

Romantinė – F. Šuberto, R. Šumano, P. Čaikovskio, F. Šopeno muzika skatina meilę, moko užjausti.

Impresionistinė – K. Debiucy, M. Ravelio – sukelia svajingus vaizdinius, atpalaiduoja kūrybiškumą.

Džiazas, regis, soulas sukelia džiaugsmą, sąmojį.

Bigbendas, pop muzika skatina gerą savijautą ir emocijas.

Religinė sakralinė muzika moko dvasiškai susikaupti ir ramybės.

Anot D. Kempbelo ,,Muzika gali akimirksniu pakylėti sielą, pažadinti maldos, užuojautos ir meilės dvasią. Ji skaistina protą ir, kaip žinoma nuo seno, daro mus nuovokesnius . Muzika yra šventa vieta – didinga katedra, kurioje įmanu patirt visatos šlovę, ir kartu mažytis būstas, toks kuklus ir asmeniškas, niekas negali įminti jo mįslių iki galo. Vis dėlto, muzika yra šis tas daugiau, dangaus ir žemės, bangų ir audrų garsai, traukinio bildesys tolumoje ir dailidės plaktukų dūžių aidas. Kiekvieną gyvenimo akimirką – nuo pirmojo klyksmo iki mirties atodūsio, nuo širdies tvinksnių iki vaizduotės polėkių, – mus gaubia garsas ir virpesys. Tai yra pirmykštė kūrinijos kvėptis, angelų ir atomų kalba, medžiaga, iš kurios galiausiai lipdomas gyvenimas ir svajos, sielos ir žvaigždės…“

Parengė: renginių organizatorius ir koordinatorius Viktoras Lapėnas

 

Prenumeruok – apie renginius žinok!

Renginių anonsas

  • Rugpjūčio 10-14 d. 10-18 val.
    „XIII tradicinio muzikavimo kursai Visagine ir Meironų kaime“ (pagal išankstinę dalyvių registraciją)
    „Sedulinos“ salė, Meironų k. (Ignalinos raj.)
  • Rugpjūčio 12 d. 14.30 val.
    Kino filmas „Gnomai sugrįžta“ (animacija, filmas dubliuotas lietuviškai). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.
    „Draugystės“ kino salė
  • Rugpjūčio 12 d. 17.30 val.
    Kino filmas „Vienas įkvėpimas“ (drama, filmas rusų kalba su lietuviškais subtitrais). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.
    „Draugystės“ kino salė
  • Rugpjūčio 12 d. 20 val.
    Kino filmas „Sek paskui mane“ (siaubo, N-16, filmas anglų kalba su lietuviškais subtitrais). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.
    „Draugystės“ kino salė
  • Rugpjūčio 13 d. 18 val.
    „XIII tradicinio muzikavimo kursų Visagine ir Meironų kaime“ dalyvių koncertas. Įėjimas nemokamas.
    VKC „Sedulinos“ salė
  • Rugpjūčio 13 d. 14.30 val.
    Kino filmas „Kapitonas Kardadantis ir stebuklingas deimantas“ (animacija, filmas dubliuotas lietuviškai). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.
    „Draugystės“ kino salė
  • Rugpjūčio 13 d. 17.30 val.
    Kino filmas „Belgradas“ (komedija, N-13, filmas rusų kalba su lietuviškais subtitrais). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.
    „Draugystės“ kino salė
  • Rugpjūčio 13 d. 20 val.
    Kino filmas „Vienas įkvėpimas“ (drama, filmas rusų kalba su lietuviškais subtitrais). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.
  • Rugpjūčio 14 d. 14.30 val.
    Kino filmas „Kapitonas Kardadantis ir stebuklingas deimantas“ (animacija, filmas dubliuotas lietuviškai). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.
    „Draugystės“ kino salė
  • Rugpjūčio 14 d. 17.30 val.
    Kino filmas „Forpostas“ (veiksmo, N-16, filmas anglų kalba su lietuviškais subtitrais). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.
    „Draugystės“ kino salė
  • Rugpjūčio 14 d. 20 val.
    Kino filmas „Vienas įkvėpimas“ (drama, filmas rusų kalba su lietuviškais subtitrais). Bilieto kaina: 4 eur., 5 eur.

    Parodos (darbo dienomis 10 – 20 val.)

  • Nuo rugpjūčio 6 d. (atidarymas 17 val.) iki rugsėjo 4 d.
    M. Ščerbakovos ir Jaunųjų menininkų klubo „Paletė“ paroda „Žvelgiu į ežerų mėlį…“, skirta Visagino 45 m.
    VKC „Draugystės“ parodų salė
  • Nuo rugpjūčio 7 d.
    Istorinė dokumentikos paroda „Nuo kertinio akmens iki miesto…“
    VKC „Sedulinos“ parodų salė
  • Nuo 2019 m. spalio 31 d.
    Visagino menininkų fotoakimirkų paroda
    VKC „Sedulinos“ erdvės (I aukštas)
  • Nuo 2019 m. vasario 11 d.
    Algirdo Smolskio tapybos darbų paroda
    VKC „Sedulinos“ erdvės (III aukštas)



Mūsų draugai