„Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ projekto rėmimo banga ritasi per Lietuvą

2018 metų vasario 16 dieną bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūna“, kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui.

Jau šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Šiemet pradėsiantis statyti šį svarbų skulptūrinį kūrinį pabaigti jį tikisi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis artėja. Svarbu, kad 2018 metų vasario mėnesio 16-oji būtų paminėta ne tik Seimo rūmuose ir Prezidentūroje, o mūsų atmintyje apsigyventų kaip visos Tautos šventė su išliekamaisiais simboliais, idant būsimos Bendras-vaizdas--pagrindinis-(1) (1) pasauliokarunageguze (1) (1)lietuvių kartos jaustų priedermę saugoti savo valstybę kaip Tautos išlikimo garantą.

Skulptoriaus Gedimino Radzevičiaus suburtas „Lietos“ labdaros fondas imasi įgyvendinti sumanymą – Vilniaus kaimynystėje „Europos parke“ pastatyti skulptūrinę kompoziciją – „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.

Kalbamės su G. Radzevičiumi apie „Pasaulio lietuvių vienybės karūnos“ kūrimą.

– Kokia pagrindinė projekto „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ mintis ir paskirtis? Kaip kilo idėja, kas paskatino tokią kūrybinę viziją?

  1. R. – Monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – tai vienas iš numatomų ilgalaikių simbolių, skirtas skatinti viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę, įamžinant tai konkrečiame vaizdinyje. Tai siekiamybė kelti lietuvių dvasią, sąmoningumą, norą, išsaugoti ne tik valstybę, bet ir prigimtinę savastį, kultūrą, tradicijas, papročius, tikėjimą, perduodant tai ateities kartoms. Tai amžino tautos darbo pastangų dalelė, skirta stiprinti lietuvių tautos vienybę.

Ši idėja mano pasąmonėje brendo seniai ir iš dalies išsipildė sukūrus kompoziciją iš lauko akmenų, metalo, ąžuolo, verslininko Algirdo Budrecko sodyboje, prie Gaveikių ežero. Tą kūrinį mes pavadinome „Gaveikių paežerės siena“ ir skyrėme Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Kartą 2009 m. diskutuojant su draugais toje sodyboje apie tautos vienybės stiprinimo, puoselėjimo reikšmę, panaudojant ilgalaikes vaizdines priemones, „Sugrįžus“ organizacijos prezidentas Edmundas Atkočiūnas paklausė manęs, ar negalėčiau aš tą mintį išreikšti monumento pavidalu. Nuo to ir prasidėjo.

Pradžiai sukūriau projekto maketą iš plastilino ir metalo. Po to Edmundas pasiūlė jį pristatyti „Sugrįžus“ organizacijos nariams, kad jie pasakytų savo nuomonę apie vienybės idėjos projekto vaizdinį ir jo reikalingumą. Tas maketo vaizdinys ir simboliai visiems patiko. Mane tai įkvėpė tęsti pradėtą darbą.

Su jaunaisiais architektais savanoriais Donatu Malinausku, Simonu Savicku padarėme projekto kompiuterinę vizualizaciją. Dabar lengviau idėją pristatyti platesnei visuomenei. Susibūrė ir neformali visuomeninių organizacijų, garsių žmonių palaikymo grupė, ji skleidžia žinią apie tai.

– O kur planuojate šią karūną statyti?

  1. R. – Pamatęs tą projektą Europos parko steigėjas, skulptorius Gintaras Karosas monumento statybai iškart neatlygintinai pasiūlė rinktis vietą parko teritorijoje. 2013 m. buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis. Dabar turime 1 ha žemės plotą tai idėjai įgyvendinti.

– O kuo ta vieta ypatinga, juk galima būtų rasti vietą ir kitur?

  1. R. – Taip, Lietuva plati, vietą galima būtų rasti ir kitur, tačiau šita vieta ypač ypatinga dėl daugelio aplinkybių. Pirmiausia – tai vieta Europos geografinio centro zonoje. Žinant tai, kad mūsų kalba, kultūra yra viena seniausių indoeuropiečių pasaulyje, mano įsitikinimu, šitas statinys bus reikšmingas ne tik mums, bet ir šiuolaikinei indoeuropiečių bendruomenei.

Monumentas bus statomas ne plynoje vietoje, o lankytinoje infrastruktūroje.

Europos parkas savo koncepcija ir žinomumu jau seniai peržengė Lietuvos ribas ir yra pasaulinio masto reiškinys Rytų Europoje, kurioje mūsų protėviai gyvena jau ne vieną tūkstantmetį. Gaila, kad ne visi tai suvokia ir geografinę sąvoką bando tapatinti su Europos Sąjungos politinėmis peripetijomis.

Be to, pasirinkta vieta yra priešais įėjimą į parko ekspozicijos teritoriją.

Karūna vizualiai ir teritoriškai atsiskirs nuo skulptūrų parko. Tą laukymę, esančią dešinėje kelio pusėje prieš įėjimą į parką, juosia senas miškas ir sukuria nuostabią baltiškos ramybės ir jaukumo aurą. Parke įrengtas elektros apšvietimo tinklas, nuolat budi tvarkos prižiūrėtojas. Sklypą monumentui gavome nemokamai. Lankymasis ir renginiai šioje vietoje taip pat bus nemokami.

– Jūsų monumente yra nemažai į vieną visumą sujungtų simbolių. Gal galite juos pakomentuoti?

  1. R. – Simbolius monumentinei kompozicijai stengiausi rinktis universalius, kurie atitiktų indoeuropiečių kultūros senovinių baltiškų tradicijų ir krikščionybės dvasią. Tuo domiuosi nuo jaunystės, be to, dauguma mano bendražygių – puikūs konsultantai ir tiesiogiai užsiima tų simbolių nagrinėjimu.

Visa monumento kompozicija iškils apvalioje, miško apjuostoje aikštėje. Ką lietuviui reiškia miškas, manau, aiškinti nereikia. Apskritimas ne tik baltiškoje, bet ir krikščioniškoje kultūroje laikomas apsaugos nuo blogio simboliu.

Įėjimas į aikštę ves pro Gedimino stulpus primenančius vartus su eilute iš Lietuvos himno „Vardan tos Lietuvos“. Kitoje arkos pusėje esantis užrašas „Vienybė težydi“ – simbolinis palinkėjimas išeinantiesiems iš tos aikštės.

Už vartų bus iš lauko akmenų grįstas takas, jam akmenis planuoju atvežti ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos.

Rato kairėje ant pilkapius primenančių supiltų žemės sanpilų stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11-osios aktas. Tuose rieduliuose bus iškalti ir istoriškai žinomų tų įvykių dalyvių vardai. Numatoma statyti riedulį ir šiuolaikiniams kultūros, mokslo, sporto laimėjimams įamžinti.

Kairėje rato pusėje tarp riedulių stovės ir apžvalgos bokštas-varpinė su pasaulio lietuvių vienybės varpu, kurio garsai valys erdvę virš Lietuvos nuo visokio blogio. Arkos dešinėje stovės rieduliai su miestų, parėmusių šį projektą, pavadinimais. Bus iškaltos ir didžiausių, aktyviausių rėmėjų pavardės. Toliau bus įrengta vieta su scena įvairiems renginiams.

Centrinėje monumento kompozicijos dalyje stovės „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys aštuoni ratu stovintys apvaliai iš lauko akmenų išmūryti stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis. Kolonos stovės ratu, aplink jas išgrįstas grindinys su „Karūnoje“ esančiais aštuoniais takais, vedančiais link pakylėjimo centre išmūryto ugniakuro. Vaizdas iš viršaus simboliškai primena Rėdos (tvarkos) ratą, kuris yra universalus ženklas, kilęs iš archaiškojo pasaulio modelio, įprasminančio laiko ir erdvės struktūras Lietuvos padangėje. Pakylėjimas, tai simbolinis piliakalnio elementas, jo viršūnėje stovintis ugniakuras bus apeiginei ugniai uždegti, kuri yra svarbiausias akcentas, įprasminantis vienybės ryšį tarp šiapus ir anapus. Aštuoniakampis ženklas rate, žymintis visas pasaulio šalis, buvo naudojamas ne tik senovės lietuvių, bet ir naujausių laikų krikščioniškoje bažnytinėje architektūroje. Pvz., šoninių Vilniaus arkikatedros koplyčių viršus užsibaigia simboliniu dangaus skliautu su aštuoniomis kolonomis aplink jį. Tai rodo mūsų senovinio tikėjimo simbolių ir krikščionybės ištakų bendrumą.

Tarp kolonų bus aštuoni centre tarpusavyje sujungti metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų – simbolinis Žemės rutulys. Virš jo skries senovinis Vytis, – jis kartu bus ir vėjarodis, o pagal senovę – tai apsauga nuo viso blogio: pučiant priešingam vėjui – suks kalaviją į vėjo pusę liepdamas: „Sustokit!“ Koriuose tarp skliautų esantys akmenėliai simbolizuos kiekvieno įnašą į Lietuvos valstybės kūrimą: koriai primena bites, o bitės – vienybės simbolis.

x

– Ar tikite, kad tokie statiniai turi reikšmės tautos vieningumo stiprinimui?

  1. R. – Diskusijos apie tikrų tautinių religinių simbolių reikšmę, tautos savasties išsaugojimui, jos dvasiniam formavimui, perduodant tai ateities kartoms, aš plėsti nenorėčiau, nes kiekvienam nors kiek išsilavinusiam žmogui tai savaime suprantamas dalykas ( tuo labiau kad to neleidžia daryti ir šio straipsnio formatas). Galiu pateikti tik kelis pavyzdžius, kurie plačiau žinomi. Tai tautinio simbolio, paminklo, skirto Vytautui Didžiajam Perlojoje, apgynimas sovietmečio pradžioje. Kitas pavyzdys – tai „Kražių skerdynės“, kai žmonės, negailėdami sveikatos ir gyvybės ginė savo tikėjimą, neduodami iš jų atimti tikėjimo apeigoms skirto statinio – Bažnyčios. Tų tarp gynėjų buvo ir mano senelio Vincento sesuo Kotryna Mėčajūtė, vėliau ji buvo areštuota ir su kitais gynėjais nugabenta į kalėjimą Vilniuje, iš ten po tardymų netekusi akies, pėsčiomis grįžo namo. Sausio 13-osios įvykiai kalba patys už save.

– Kokia projekto preliminari sąmatinė vertė ir kokiu būdu ruošiatės surinkti lėšas?

  1. R. – Projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų. Kadangi šis monumentas skirtas pasaulio lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų vienybei stiprinti, tautos sutelktumo įdėjai išreikšti, nutarėme, kad jos statyme turėtų galimybę dalyvauti visa tauta, norinti prisidėti konkrečiu savo indėliu.

Šiuo metu stengiamės supažindinti tautiečius su ta idėja ir to projekto vaizdiniu, kad žmonės susidarytų savo nuomonę apie tai. Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti simbolinę lėšų rinkimo „bangą“, kuri jau prasidėjo nuo Neringos. Ši banga per marias nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos. Yra išdrožta pereinama ąžuolinė Krivulė, kuri reiškia žinią apie projektą. Miestas, priėmęs ją, įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti „Lietos“ labdaros fondui suorganizuoti specialius renginius tame mieste, skirtus lėšų rinkimui.

Projektą parėmusių miestų pavadinimai bus išdrožti Krivulės kote. Dar turime išleidę atminimo lakštus „Lietus“, kuriuos galima įsigyti renginių metu. Renginiuose yra demonstruojamas filmas, pasakojantis apie projekto idėją. Po pristatymo vyksta koncertai, juose dalyvauja žymūs Lietuvos atlikėjai, tokiu būdu sutikę prisidėti prie lėšų rinkimo akcijos. Renginių metu surinktos lėšos skiriamos monumento statybai. Be to, tariamės su įtakingų visuomeninių organizacijų vadovais, kad jie ne tik patys prisidėtų prie projekto įgyvendinimo, bet tai padaryti paragintų ir savo organizacijos narius.

Jau kreipėmės į visų partijų vadovus, į Pramoninkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį, į Lietuvos Rotary apygardos valdytoją Antaną Čepį, į Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkę Dalią Henkę ir į Savivaldybių asociacijos prezidentą Ričardą Malinauską.

Parengėme kreipimąsi į LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių dėl labdaros koncerto surengimo per Lietuvos televiziją. Tą raštą pasirašė nemažas būrys žinomų Lietuvos žmonių. Be to, kiekvienas, norintis prisidėti prie šio projekto, gali pervesti lėšų į „Lietos“ fondo specialią sąskaitą. Nepriklausomai nuo pervestos sumos dydžio, aukotojo vardas ir pavardė bus skelbiami „Lietos“ fondo internetinėje svetainėje. Bus žinoma, kas konkrečiai prisidėjo, o kas tik gražbyliavo.

– Vadinasi, pinigų iš valstybės neprašysite?

  1. R. – Į Vyriausybę nesikreipiame todėl, kad norime konkrečiu pavyzdžiu sulaužyti tą įsisenėjusį stereotipą, kad viską sprendžia valdžia (kad ir kokia ji būtų: gera ar bloga). Tą variantą mes turėjome nuo 1940 metų: partijos centro komitetas nusprendė, pirmasis sekretorius palaimino, pavedė vyriausybei, vyriausybė liepė kultūros ministerijai, ministerija paskyrė specialiai tam aprobuotus atlikėjus, o tie įgyvendino nurodytą projektą. Po to į atidarymą sukviečiami eiliniai žmonės ir su jų „vieningu pritarimu“, aidint audringiems plojimams, paminklas atidengiamas.

Buvo pasiūlymų ir dėl Europos Sąjungos lėšų, bandant tą idėją įvilkti į bendrijai tinkamą „apdarą“. Bet toks pasiūlymas man nepriimtinas. Juk ne fermą statome, ne ūkinį pastatą, ne kiaulidę, o „Pasaulio lietuvių vienybės karūną“, būsimą mūsų tautos, gyvenančios Lietuvoje ir už jos ribų vienybės simbolį.

Negi eitume ištiesę rankas per Europą ir prašydami tam reikalui pinigų? O jie mūsų paklaustų: – o kodėl patys negalite, mums beliktų mekenant atsakyti, kad nesugebame to padaryti savarankiškai… Nes pragėrėme, pralėbavome, iššvaistėme… Bet mūsų tauta yra drąsi, turinti didingą istoriją… ir mums reikalinga Karūna… Padėkite mums.

Ši idėja man nėra kieno nors duotas užsakymas. Tai mano tikėjimo, sąmonės, žinių, įsitikinimų, kūrybinių ir dvasinių galių išbandymas, savotiškas gyvenimo apibendrinimas. Šiemet švęsiu savo buvimo Žemėje 65-metį ir kūrybinio kelio 45-metį, todėl esu gana subrendęs ir žinau, ko siekiu. Stengiuosi, kad projekto įgyvendinimas būtų kuo tikresnis, teisingesnis, neapipintas vienadienių, trumpalaikių politinių siekių ar valdiškos nomenklatūros voratinkliais. Įgyvendinant tą idėją, pirmiausia turi pasireikšti žmogus individas, savarankiškai priimantis sprendimą: statyti ar nestatyti, prisidėti ar neprisidėti prie vienokio ar kitokio sumanymo. Tokie dalykai turi būti grįsti savanoriškumo pagrindu.

Nors sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, tačiau viltis miršta paskutinė. Jeigu tą idėją parems kuo daugiau žmonių, bus lengviau ją įgyvendinti.

– Ar susiduriate su nepatenkintais, nepritariančiais šiai idėjai?

  1. R. – Bet ką darant visada atsiras prieštaraujančiųjų. Kai kadaise statė Eifelio bokštą, nemaža dalis žymių Prancūzijos žmonių tiesiog krūtine stojo prieš tokį sumanymą, sakė, kad bokštas sudarkys miesto vaizdą. Dabar Paryžius be Eifelio bokšto tiesiog neįsivaizduojamas.

Lengviausia tik kritikuoti nieko nedarant. Tad kad nebūtų pilstoma iš tuščio į kiaurą, turiu konkretų pasiūlymą: kas abejingas šiam projektui, tegul perveda į „Lietos“ fondo sąskaitą 5 eurus, kas prieš – 10 eurų, kas abejoja – 15 eurų, o kas už – nuo 20-ties eurų. Tokiu būdu turėsime konkrečią statistiką, kiek yra „už“, kiek „prieš“ ir kiek abejoja. Nepriklausomai nuo pervestos sumos, prisidėjusiųjų pavardes įrašysime į rėmėjų sąrašą ir periodiškai skelbsime Lietos fondo internetinėje svetainėje. Mūsų šūkis: „Neprisidėsi – liks neprisidėta. Prisidėsi – bus pastatyta“.

– Monumento autorius esate Jūs. O kas dar prisidės prie projekto įgyvendinimo?

  1. R. – Taip, aš esu to projekto autorius. Dievas taip davė, kad sutalpino manyje ir skulptoriaus, ir architekto, ir idėjų generatoriaus, ir organizatoriaus savybių. Mano asmeniniams kūriniams įgyvendinti to iki šiol pakakdavo, o jei kas neaišku, tai visada pasitariu, padiskutuoju su kolegomis, specialistais, bet galutinį sprendimą priimu pats. Manau, kad tai yra laisvo menininko, kūrėjo prigimtinė teisė. Be abejo, vienam įgyvendinti to sumanymo neįmanoma. Organizaciniuose „Lietos“ fondo veiklos darbuose man talkina nedidelė, bet nuoširdi, ištverminga, darbšti komanda, o monumento kūrime padės ir mano sūnus Tautvilas, kuris irgi yra skulptorius. Papildomus darbus atlikti kviesime patyrusius meistrus, vienokios ar kitokios srities specialistus, nes nemažą apimtį sudarys žemės formavimo aikštės paruošimo, betonavimo, mūrijimo, takų grindimo, metalo virinimo ir kiti darbai. Reikės traktorių, ekskavatorių, kranų, sunkvežimių, tralų ir kitokios technikos.

– Kokie miestai jau priėmė Krivulę ir parėmė projektą?

  1. R. – Neringa, Kretinga, Klaipėda, Kūlupėnai, Gargždai, Palanga, Plateliai, Šilalė, Tauragė, Gelgaudiškis. Toliau laukia Skuodas, Plungė, Rietavas, Šilutė, Pagėgiai, Jurbarkas ir kiti miestai. Pasaulio lietuvių vienybės karūnos projektas bus pristatytas ir Visagine – gegužės 20 d. 18 val. laukiame Jūsų Visagino kultūros centro „Draugystės“ koncertų salėje (Parko g. 7), kur taip pat koncertuos Algis Frankonis ir visaginietė Veronika Konan, gros talentingas jaunas saksofonininkas iš Vilniaus Tomas Gelažanskas. Skambės duetai ir solinės dainos bei instrumentinės pjesės, lyriniai ir smagūs kūriniai lietuvių, rusų, ispanų ir kitomis kalbomis.

– Ko norėtumėte palinkėti laikraščio skaitytojams?

  1. R. – Pirmiausia noriu palinkėti sveikatos, Dievo palaimos, sėkmės asmeniniame gyvenime ir, be abejo, kuo aktyviau įsitraukti į projekto paramai skirtą rėmimo bangą ir kuo aktyviau dalyvauti tuose renginiuose. Telydi Lietuvą vienybės dvasia.

Daugiau informacijos apie projektą rasite tinklalapyje http://www.lietosfondas.lt/

Projekto lėšų kaupimo sąskaita: SEB banke, banko kodas 70440, Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 12, a. s. LT25 7044 0600 0768 5540 monumentui „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.
Informaciją pateikė „Lietos“ labdaros fondas

Prenumeruok – apie renginius žinok!

Renginių anonsas

  • Spalio 25 d. 17.30 val.

    Parodos „Kvilingas – gyvo pasaulio kaleidoskopas“ atidarymas

    VKC filialo Tautinių kultūrų ir bendruomenių namų parodų salė

  • Nuo spalio 25 d. iki lapkričio 25 d.

    Paroda „Kvilingas – gyvo pasaulio kaleidoskopas“

    VKC filialo Tautinių kultūrų ir bendruomenių namų parodų salė

  • Spalio 26 d. 11 val.

    Spektaklis vaikams „Raudonkepuraitė“ (bilietas – 3 Eur)

    VKC „Draugystės“ salė

  • Spalio 26 d. 18 val.

    Komedija šeimai „Virtuali meilė“. Vaidina Panevėžio teatras „Menas“ (bilietas – 6 Eur, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 5 Eur)

    VKC „Draugystės“ salė

  • Spalio 27 d. 16 val.

    Renginys „Sveikata mūsų lėkštėje“

    VKC „Sedulinos“ salė

  • Spalio 28 d. 14 val.

    VKC ukrainiečių folkloro ansamblio „Kalyna“ ataskaitinis koncertas

    VKC „Draugystės“ salė

  • Nuo spalio 23 d. iki lapkričio 23 d.

    VKC batikos studijos šilko tapybos darbų paroda „Petrikovskio rašto motyvai“

    VKC „Sedulinos“ parodų salė

  • Iki lapkričio 3 d.

    Fotografijų paroda „Atspindžio“ akimirkos“

    VKC „Draugystės“ parodų salė

  • Nuo spalio 10 d.

    Informacinis terminalas „Pažink Ameriką“

    VKC „Draugystės“ parodų salė

  • Nuo gegužės 15 d.

    Pasaulinei kultūrų puoselėjimo dienai skirta fotoparoda „Tautinių kultūrų margumas“

    Visagino savivaldybė (III aukštas)

  • Nuolat veikianti ekspozicija

    Ekspozicija „Močiutės kraitelis“ (iš Galinos Charbedijos asmeninės kolekcijos)

    VKC filialo Tautinių kultūrų ir bendruomenių namai (208 kab.)

  • „Atvira jaunimo iniciatyvų erdvė DRAUGYSTĖ

    nuo birželio 15 d. iki gruodžio 29 d.

    VKC „Draugystės“ patalpose

  • II, III 10.00 – 17.00; IV 11.00 – 17.00

    Projekto „EUROPE DIRECT“ vykdymas

    VKC Etnokultūrų skyriaus patalpose

Mūsų draugai