Laiškas Lietuvai
Šiuolaikinės technologijos siekia sukurti komunikaciją beveik be pertrūkių ir mes daromės vis nekantresni. Retai beprisimename dar netolimą praeitį, kai buvo įprasta ir natūralu su džiugesiu ar nerimu dienas ar net savaites laukti atsakymo į laišką, kurį parašei tyloje ir susikaupime, gal net ne iš karto, sugadinęs ne vieną popieriaus lapą.
Laiškai kuria asmenišką ryšį, užpildo tai, kas paprastai būdavo išreiškiama akis į akį – intymumą, rūpestį, emocinę paramą. Laiškai suteikia galimybę bendrauti su nesančiu šalia tarsi gyvai kalbėtis ar perduoti tikras ar išgalvotas refleksijas. Laiškas tampa savotišku paviešintu dienoraščiu.
Pažvelgę į parodos „Laiškas Lietuvai“ kūrinius, regime moksleivių refelktuojamą šalies praeitį bei dabarties patirtį, kuriamas ateities vizijas ir žodžiais sunkiai išreiškiamus jausmus.
Net kai ryšys visame pasaulyje vyksta akimirksniu, dalis žmonių ir toliau atranda laiškų galią. Laiškai – autentiški fiziniai objektai, ateinantys tiesiai iš siuntėjo rankų, įsigėrę kvapų, nuglostyti rankomis, paženklinti pažįstama rašysena.
Paprastas faktų perdavimas nėra vienintelis ir pagrindinis laiškų rašymo tikslas, o ir laiškai – ne vienintelė rašytinio bendravimo forma. Juos papildo linkėjimais apipinti ir piešiniais išmarginti atvirlaiškiai.
Visagino moksleiviai parodoje atsiskleidžia kaip atvirukų kūrėjai, kuriuose siunčia šiltus sveikinimus Lietuvai, demonstruoja stiprų pasidižiavimo jausmą ir reiškia nuoširdžią padėką už laisvę.
Kultūros istorijoje laiškai visų pirma įsitvirtino kaip susižinojimo raštai, o Lietuvoje rašto kultūros pradžią žymi tautų likimus lemdavusi valdovų korespondencija - kunigaikščių laiškai.
„Visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams, vyrams ir moterims”, - šiais žodžiais prasideda garsieji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, kuriais būsimosioms kartoms jis paliko žinią apie Vilniaus, ir kaip miesto, ir kaip sostinės, egzistavimą. Būtent 1323-iųjų sausio 25-oji, pirmą kartą Vilniaus miestą mininčio Gedimino laiško parašymo data, laikoma Vilniaus gimimo diena.
Per 700 metų Vilnius buvo daugelio istorinių ivykių liudininku, sukaupė gausybę skirtingų epochų ženklų ir iki šiol saugo valstybingumo simbolius. Būtent Lietuvos sostinės vaizdiniai užima centrinę vietq ir Visagino moksleivių iliustruotuose laiskuose.
