Pasaulinė bliuzo muzikos ir interneto įžymybė – šįvakar Visagine

„Žaižaruojantis jaunas pianistas“ („A blazing young pianist“), - taip apie Henrį Herbertą yra rašęs įtakingas amerikietiškas žurnalas „The New Yorker“. Pianistą, kuris Kristupo festivalyje Vilniuje pasirodys rytoj, Tauragės pilyje – poryt, o šįvakar – Visagino erdvių festivalyje, nuo kurio ir prasideda šio muzikanto turas Lietuvoje.

Žiniasklaida H.Herbertą vadina fortepijonu žaidžiančiu fenomenu. Kilęs iš Jungtinės karalystės, šiuo metu jis reziduoja Ostine, Teksaso valstijoje, ir nuolat kaip solistas gastroliuoja po Jungtines Amerikos Valstijas bei Europą. Profesionalai jį laiko šiuo metu vienu geriausių bugi-vugi (angl. „boogie woogie“) ir bliuzo pianistų pasaulyje. Pats H.Herbertas sako, kad jis neturi formalaus muzikanto išsilavinimo, nėra baigęs kažko panašaus į muzikos koledžą. Teigia visko išmokęs iš savo įrašų kolekcijos ir senesnių pianistų, kurie buvo gerai įsigilinę į fortepijono bugi bei bliuzo stilius – Didžiojo Johno Carterio (Big John Carter) ir Dizio Watsono JK, Floydo Domino ir Earlio Poole‘io Ballo JAV. Tačiau vaikystėje daugybę valandų jis praleido kopijuodamas senuosius Jerry Lee Lewisą ir Mažajį Richardą (Little Richard) įrašus.

Į klausimą apie tai, ar bugi-vugi ir klasikinės muzikos pianistas yra ta pati profesija, šio vakaro Visagino svečias atsako, kad ne visai. Tačiau čia pat priduria pavardes dviejų didžių muzikantų, kurie gerai grojo abiem stiliais – Oscaras Petersonas and Jamesas Bookeris. Pats H.Herbertas sako nelabai išmanantis klasikinę muziką, bet mėgsta jos klausytis.

Kokia yra šios profesijos specifika, ar ji gali nusibosti ar nekyla minčių ją pakeisti? Pianistas atsako esąs
palaimintas, galėdamas užsidirbti pragyvenimui iš to, ką mėgsta. Tai ne visada lengva – bet jam pavykstą kurti muziką ir tuo suteikti pramogą žmonėms visame pasaulyje. Tai niekada nenusibosta, jis neįsivaizduoja savęs, metančio šį užsiėmimą. Prieš tapdamas profesionaliu muzikantu, jis užsiiminėjo ir indų plovėjo, uosto darbininko ar kitomis veiklomis. H.Herbertas sako, kad tai labai sunkūs darbai – kur kas sunkesni negu scenoje pora valandų linksminti žmones. Jis sako kas rytą pabundąs laimingas dėl to, kad gali iš to užsidirbti duonai, su didžiulės padėkos jausmu fanams, perkantiems bilietus, promoteriams, kurie užsako jo koncertus ir savo naujajai vadybos komandai.

Pianistas prisimena kadaise jau muzikavęs Lietuvoje – festivalyje „Bliuzo naktys“, su bliuzo grupe „The Cadillac Kings“. Tai buvusi nuostabi patirtis, jis esąs laimingas, galėdamas sugrįžti ir pajusti jau trijų mūs šalies miestų pulsą. Po to jis pirmąkart gyvenime užsuks į Estiją. „Pasaulis yra tokia didelė vieta, kiekvienąkart aš kažko išmokstu, kažką naujo sužinau“, - sako H.Herbertas. Sutikdamas, kad atvyksta dramatišku laiku – netoliese vyksta karas, JAV įsisiūbuoja audringa naujojo prezidento rinkimų kampanija, kūrėjas atsako mylis visus ir savo profesiją, kuri jungia žmones.

Tarp kitų patirčių (pvz., grojimas įžymios roko grupės „The Jim Jones Revue“ sudėtyje nuo 2011 iki 2014 m., dalyvavimas keletoje jų pasaulinių turų, įsk. pasirodymus festivalyje „Rokas Senoje“ ar „Canal +“ Savaitės albume Paryžiuje, Lettermano naktiniame šou Niujorke), H.Herbertas visame pasaulyje labai išgarsėjo ir dėl bliuzo improvizacijų viešai prieinamu pianinu Londono St Pancras traukinių stotyje. Šių improvizacijų peržiūrų skaičius „Youtube“ jau viršijo 69 milijonus. Jis sako, kad daug žmonių, kurie susipažįsta su jo grojimu internete, vėliau tampa fanais ir lankosi jo koncertuose. Pianistas esąs dėkingas savo bičiuliui Grahamui Trottui už pirmuosius tų improvizacijų filmavimus – tuomet jie nė neįsivaizdavę, kur tai nuves.

Tad šį vakarą, 19.00, pasaulinė fortepijono bugi-vugi ir bliuzo stilių bei improvizacijų internete įžymybė
H.Herbertas – Visagine, „Draugystės“ salėje.

Improvizacija Londono St Pancras traukinių stotyje – https://www.youtube.com/watch?v=n6GEcdh5whk
Improvizacija ir trumpas interviu – https://www.youtube.com/watch?v=UURo_LM3Fiw
Asmeninė svetainė – https://www.henriherbertmusic.com