XVII tarptautinis monospektaklių festivalis „ATSPINDYS“

2022 m. spalio 5-8 d. Į Visaginą sugrįžta teatro gerbėjų kasmet labai laukiamas tarptautinis monospektaklių festivalis „ATSPINDYS“.

Spalio 5 d. 18.00 val.
Visagino kultūros centro koncertų salė „Draugystė“, Parko g. 7
Peter Brajerčík
MORALINĖ BEPROTYBĖ, Umberto Eco romano „Prahos kapinės“ motyvais
Slovakija, Prešovo nacionalinis teatras, slovakų kalba su subtitrais lietuvių kalba
60 min.
FESTIVALIO ATIDARYMAS

Režisierė – Júlia Rázusová
Vaidina – Peter Brajerčík

Tai Umberto Eco romano įkvėpta monodrama, kurioje jos bendraautoris aktorius Peter'is Brajerčík'as žengia į pogrindinį dezinformacijos pasaulį. Pjesės centre – moderniųjų laikų banditas, išreiškiantis šiuolaikinę Europos realybę. Jis varto tiesą kaip jam patinka, bet jo gyvas humoro jausmas sukelia mūsų simpatiją. Šiaip ar taip, jis puikiai žino, kokie yra vokiečiai, amerikiečiai ir netgi slovakai. Netgi tada, kai yra neteisus, jį sunku pagauti už žodžių. Štai kodėl šis personažas kažkur visuomenės paribiuose gali skelbti savo iškraipytą tiesą.

Šis spektaklis, pastatytas Prešovo nacionaliniame teatre, vadovaujant režisierei Júliai Rázusovái, Slovakijoje 2019 m. pelnė Naujosios dramos festivalio pagrindinį prizą ir 2020 m. –prestižinį Slovakijos teatro apdovanojimą „Dosky“. Kūrinys aštriai iškelia mintį, kaip lengva manipuliuoti visuomene, kuri linkusi patikėti netikrais faktais, apgaulėmis ir sąmokslo teorijomis vien tik tam, kad pateisintų savo pačios antisemitizmą, nacionalizmą. Tačiau „Moralinė beprotybė“ įvertinta ne tik už aukštos kokybės inscenizaciją, humorą bei geografines sienas peržengiančią temą. Aktorius Peter'is Brajerčík'as scenoje veikia įtraukdamas įvairias kliūtis, kurios padidina spektaklio dinamiką ir taikliai pabrėžia jo žinią.

Spektaklio režisierė Júlia Rázusová yra ir šio spektaklio inscenizacijos bendraautorė. Dirbusi daugelyje Slovakijos teatrų, 2018 m. ji pelnė „Dosky“ apdovanojimą už geriausią sezono režisūrą – spektaklį pagal Joëlį Pommeratą „Dviejų Korėjų susijungimas“.

Spalio 5 d. 19.30 val.
Visagino kultūros centro salė „Sedulina“, Vilties g. 5
Jūratė Martinaitytė
BŪTI, pagal Dovilės Katiliūtės pjesę, N-14
Lietuva, „Taško teatras“
80 min.

Režisierė: Livija Krivickaitė
Aktorė: Jūratė Martinaitytė
Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Aistė Alksnytė
Dramaturgė: Dovilė Katiliūtė
Šviesų dailininkas: Kristupas Biržietis
Premjera: 2021 m. rugsėjo 15 d.

Monodramos „Būti“ epicentre – jauna mergina Elena, kuri pirmą kartą gyvenime pati turi priimti svarbų, tačiau netikėtą ir labai sudėtingą sprendimą. Žinia apie neplanuotai užsimezgusią gyvybę priskiriama prie didžiausių gyvenimo sukrėtimų, nes sprendimo akimirką žmogus suvokia, kad gyvenimas bet kuriuo atveju pasikeis negrįžtamai. Pasimetus dėl patiriamo streso Elena užsirašo abortui, tačiau prieš tai yra pakviečiama apsilankyti konsultacijoje, kur specialistės patvirtintų jos apsisprendimą. Elena nė nenutuokia, kad šis vizitas bus lemtingas.

Dovilės Katiliūtės sukurtos spektaklio dramaturgijos pagrindas – tikros moterų, susidūrusių su neplanuotu nėštumu ar abortu, istorijos. Dokumentinė medžiaga suteikia pjesei intymumo, autentiškumo, atskleidžia itin jautrias temas, kuriomis visuomenėje kalbėti dažnai nepatogu. Ką pasirinkti? Nėštumo nutraukimą ar gimdymą neturint jokios paramos? Spektaklyje atskleidžiami būties ieškojimai – kaip „būti“? Kaip gyventi su savo pasirinkimu? Kaip kovoti su šių pasirinkimų psichologinėmis pasekmėmis, nugalint socialinę atskirtį ar vienišumą. Ką mums reiškia būti? Ar mes iš tiesų esame? Ar mes turime teisę spręsti, ar gali būti kiti? O gal sprendimo metu yra tik kiti? Spektaklio baigiamoji dalis – su neplanuotu nėštumu ar abortu susidūrusių žmonių fotografijų paroda „Esu“, kurią lydės tikros jų istorijos. Dokumentinė paroda skirta atskleisti realius šio reiškinio mąstus šiandieninėje Lietuvoje. Po spektaklio žiūrovai turės galimybę pasinerti į gyvus, be galo jautrius ir tikrus liudijimus, kurie teatro fikciją perkels į realybę primenant, jog teatras tėra melas apie tiesą, o gyvenime režisieriai esame mes patys.

Režisierė L. Krivickaitė: „Spektaklyje gausu dviprasmiškumo, šmaikščių situacijų bei nesusipratimų, dažnai žmonės vengia sunkiomis temomis kalbėti atvirai. Spektaklyje vyraujanti pakili nuotaika, komiškos situacijos bei humoras – tarsi natūrali pagrindinės herojės apsaugos priemonė. Užuot moralizavę ar gąsdinę problema, mes ją pateikiame kaip natūralų, žmogaus suformuotą reiškinį, kuris prasidėjo atsiradus galimybei kontroliuoti žmonijos gimstamumą. Neplanuotas nėštumas ar aborto reiškinys iš pažiūros labai tamsios temos, tačiau pasirinkus tinkamą pažinties būdą ši istorija pasakojama edukuojant žiūrovą, skatinant jį permąstyti savo atsiradimą bei tikslą šiame pasaulyje. Žmogiškasis skausmas dažnai priverčia atsigręžti į esmines vertybes, todėl spektaklyje daug meilės ir šviesos, o pasirinkti, būti ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas.“ Būti negalima nebūti. Kur rašysime kablelį?

Spalio 6 d. 18.00 val.
Visagino kultūros centro salė „Sedulina“, Vilties g. 5
Marija Gruničeva
Dario Fo, Franca Rame AŠ LAUKIU TAVĘS, MYLIMASIS
Ukraina, Kijivo teatras „Koleso“, rusų kalba
60 min.

Režisierius – Vitalijus Semencovas
Dailininkė – Oksana Karpus
Kompozitorius – Glibas Gensickis
Premjera – 2007 m. gegužės 15 d.

Ukrainos nusipelniusi artistė Marija Gruničeva (Марія Грунічева) vaidina Nobelio literatūros premijos laureato Dario Fo (1926–2016) ir jo žmonos, aktorės bei dramaturgės Francos Rame pjesę, kurioje susipina farso ir detektyvo žanrai. Pjesė buvo parašyta specialiai iškiliai italų aktorei Annai Magnani. Iš pažiūros lengva lyrinė komedija leidžia pažvelgti į moters psichologijos gelmes, atverti moteriškas paslaptis, apie kurias nepriimta garsiai kalbėti, ir paskatina dar sykį susimąstyti apie amžinąsias vertybes.

Spalio 6 d. 19.30 val.
Visagino kultūros centro koncertų salė „Draugystė“, Parko g. 7
Gediminas Storpirštis
TRYS MŪZOS, Lietuva
Muzika, poezija, teatras
60 min.

Žinomas aktorius ir bardas Gediminas Storpirštis pakvies pasiklausyti naujų dainų bei viešai skaitys savo kurtas eiles. Neregėtas aktoriaus amplua – monologai iš teatro gyvenimo – ne vieną privers nusišypsoti ir supažindins su netikėtomis istorijomis.

Gediminas Storpirštis – žinomas teatro ir kino aktorius, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorius ir dalyvis. Gimė 1961 m. balandžio 26 d. Vilniuje, 1984 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir nuo tada yra Valstybinio jaunimo teatro aktorius. Jis ne tik vaidina spektakliuose, bet ir kuria jiems muziką („Arklio Dominyko meilė“, „Briedis Eugenijus“). G. Storpirštis daug dirba su jaunimu, nuo 1985 m. yra teatro studijos „Elementorius“ vadovas. Ne veltui šis aktorius, dainų autorius dažnai vadinamas bardų atgimimo tėvu. G. Storpirštis nuolat puoselėja dainuojamosios poezijos kultūrą. Laukia išskirtinis vakaras su pamėgta dainuojamąja poezija ir teatro monologais.

Spalio 6 d. 20.30 val.
Visagino kultūros centro kino salė „Draugystė“, Parko g. 7
Edita Užaitė
Mila Fakhurdinova NUOGA
Vilniaus miesto teatras /OKT
60 min.

Režisierius – Aleksandras Marčenko
Vaidina – Edita Užaitė
Premjera: 2021 m. birželį

Studentas: „Kai kurie mokytojai sako, kad iš viso nėra šio kūno…“
Myong Hae Sunim (kreipiasi į kitą studentą): „Trinktelk tu jam!“

„Jau seniai norėjau sukurti monospektaklį. Pradėjusi aktyviai ieškoti medžiagos susipažinau su baltarusių režisieriumi Aleksandru Marčenko, kuris kiek dvejodamas pasiūlė man šią pjesę. Jau pirmi sakiniai mane „pagavo“. Viskas taip panašu į mano pačios patirtis“, – pasakoja spektaklyje „Nuoga“ vaidinanti aktorė Edita Užaitė.

„Nuoga“ yra debiutinė Maskvoje gyvenančios ir kuriančios dramaturgės Milos Fakhurdinovos pjesė, parašyta prestižiniam Liubimovkos festivaliui. Tai visiškai dokumentinis kūrinys – vienintelis neatitikimas yra tai, jog Mila, prabuvusi Indijoje devynis mėnesius, suprato, jog jai trūksta medžiagos, todėl sugrįžo ten antrąkart ir prabuvo dar tris mėnesius. Pjesė „Nuoga“ yra jos dviejų patirčių kompiliacija.

Baigusi medicinos studijas M. Fakhurdinova ruošėsi būti vaikų chirurge, tačiau pagal specialybę nedirbo. Susižavėjusi kinu pradėjo filmuoti mėgėjiškus trumpametražius filmus, mokėsi režisūros ir kino scenaristikos pas Borisą Juchananovą, vėliau – Maskvos naujojo kino mokykloje. M. Fakhurdinova tapo net keleto trumpametražių filmų festivalių laureate. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, sėkmingai pakeitė profesiją ir įgijo tatuiruočių meistrės kvalifikaciją. Skaitant paskutinius autorės tinklaraščio įrašus atrodo, kad į kiną ji dar žada grįžti.

Aleksandras Marčenko – baltarusių režisierius, aktorius, teatrinių projektų kuratorius. 2002 m. baigė režisūros ir teatro pedagogikos studijas Valstybiniame Baltarusijos kultūros universitete. 2001– 2018 m. dirbo Valstybiniame baltarusiškos dramaturgijos teatre. 2009 m. tapo baltarusiškos dramaturgijos centro vadovu, organizavo pjesių pristatymus ir skaitymus, rengė spektaklių eskizus, dramaturgijos konkursus. Nuo 2018 m. dirba ART Corporation teatrinių projektų vadovu. Devynerius metus dėstė vaidybą Baltarusijos kultūros universitete. A. Marčenko sukurti spektakliai pristatyti tarptautiniuose festivaliuose Europoje.

„Spektaklį skiriu praėjusią vasarą žuvusiai mūsų Mokytojai, Dharmos Meistrei Myong Hae Sunim“
(Edita Užaitė)

MONOMARATONAS
Spalio 7 d. 17.00 val.
Visagino kultūros centro salė „Sedulina“, Vilties g. 5
Arnas Ašmonas
SKAMBUTIS TĖVUI, pagal Franzo Kafkos „Laišką tėvui“
Lietuva, teatro trupė „Teatronas“
80 min.

Režisierius: Gildas Aleksa
Kompozitorius: Jokūbas Tulaba
Dailininkas: Martynas Arlauskas
Vaidina: Arnas Ašmonas
Premjera: 2021 m. gruodžio 17 d.

Vienas intymiausių F. Kafkos kūriniu „Laiškas tėvui“ dažniausiai mokyklose pristatomas labiau kaip tolimesnės autoriaus kūrybos pradžios taškas. Tačiau anglakalbėse šalyse vis labiau pastebimas šio kūrinio teatrinis potencialas.

Vienpusis dialogas, kurį sudaro pats autorius, kelia dvejopą įspūdį: viena vertus, aprašomi absoliučiai kiekvienam atpažįstami jausmai ir patirtys, kita vertus, – pats pasakotojas yra sunkiai pakenčiama figūra. Šis monospektaklis nagrinėja šeimos tarpusavio kaltinimų, atleidimo, aukos ir budelio, bendrumo ir atsiskyrimo bei savo gyvenimo autorystės klausimus. Spektaklio žanras varijuoja nuo juokingai atpažįstamų iki skaudžiai atpažįstamų situacijų. Galų gale, niekas nežino, koks būtų buvęs žinomas rašytojas Franzas Kafka, jeigu jo tėvas būtų perskaitęs jam skirtą laišką.

Spalio 7 d. 18.30 val.
Visagino kultūros centro koncertų salė „Draugystė“, Parko g. 7
Armenas Kuškianas
SUGRĮŽIMAS

NASTASJOS VAIDMENĮ ATLIEKA KUNIGAIKŠTIS LEVAS MYŠKINAS
Armėnija, rusų ir armėnų kalba
45 min.

Režisierius – Vachė Šachverdianas
Vaidina – Armenas Kuškianas

Šis spektaklis, sukurtas pagal Fiodoro Dostojevskio romaną „Idiotas“. Tai dar vienas bandymas prisiliesti prie didžiojo rašytojo kūrybos, tai siekis suprasti jo sukurtus įvaizdžius. Spektakliu norima per vyrų pasaulėžiūrą suprasti moters esmę. Tai emociškai labai ryškus spektaklis, kuriame persipina herojų jausmai, mintys ir likimai.

Armenas Kuškianas (Armėnija, Gabrielio Sundukiano nacionalinis akademinis teatras) – aktorius, televizijos laidų vedėjas, vaikų teatro studijos vadovas, Armėnijos teatro premijos „Artavazd“ laureatas.

Spalio 7 d. 19.30 val.
Visagino kultūros centro salė „Sedulina“, Vilties g. 5
Jelena Bogdanovič
KAD IR KUR NUPLAUKTUME, pagal Nadeždos Tefi prisiminimus
Izraelis–Ukraina–Lietuva, rusų kalba
60 min.

Režisierius – Aleksandras Michailovas
Dailininkė – Marija Michailova

Koks žmogus buvo garsi rusų rašytoja, vadinama juoko karaliene, Nadežda Tefi (НадеждаТэффи)? Iš kur kokių gelmių veržėsi jos liūdno juoko ir nuostabios dvasios tvirtybės šaltiniai? 1918 metai, paskutinė rašytojos kelionė po šalį. Šmėkščioja traukiniai, stotys, miestai, susitikimai su pačiais įvairiausiais žmonėmis – juokingi ir tragiški. Rašytoja po revoliucijos priversta bėgti nuo kruvino režimo, teroro ir neteisybės Rusijoje. Spektaklyje siekiama suprasti Tefi asmenybės esmę, įžvelgti „tų prakeiktų dienų“ paraleles su šiandiene beprotiška realybe.

Lietuvos rusų dramos teatro aktorė Jelena Bogdanovič – tarptautinių teatro festivalių laureatė, prieš keletą metų sukūrusi monospektaklį „Josifas, Marina ir Ana“ apie Josifą Brodskį, Mariną Cvetajevą ir Aną Achmatovą.

Jelena Bogdanovič: „Spektaklis „Kad ir kur nuplauktume“ su dideliu pasisekimu parodytas Izraelyje – Tel-Avive, Jeruzalėje, Haifoje, Kfar Saboje… Izraelio publika buvo įvairialypė, daugumą sudarė XX a. paskutinio dešimtmečio emigrantai iš Rusijos, dar turintys iliuzijų dėl savo tėvynės didžiavalstybiškumo, ir aš spektaklio metu mačiau, kaip kelis kartus keitėsi jų požiūris į mane.

Pavyzdžiui, skaitydama Maksimiljano Vološino eilėraštį „Su Rusija baigta…“, maniau, kad jau visam laikui prarasiu keletą jautrių akių. Dėl to buvo dukart maloniau pamatyti santūrų dėkingumą tarp atėjusių asmeniškai padėkoti už spektaklį.“

Spalio 7 d. 21.00 val.
Visagino kultūros centro salės „Draugystė“ scenoje, Parko g. 7
Aušra Pukelytė
VUOJAŽ, VUOJAŽ, pagal interviu su moterimis
Lietuva
60 min.

Optimistinis, beveik dokumentinis, beveik pasakojimas „VUOJAŽ, VUOJAŽ“ .

Britų menininkė Tracy Amin savo penkiasdešimtmečio proga sakė: „Mano gyvenimas – knyga iš trijų tomų. Dabar esu antrame ir jaučiuosi labai gerai.“

Valstybinio jaunimo teatro aktorė Aušra Pukelytė sako: „Dažna Lietuvos vidutinio amžiaus moteris, atvertusi savo „antrą tomą“, jaučiasi priešingai – blogai. Jas kamuoja neviltis, ateities baimė, vienatvės, nereikalingumo jausmas. Beveik į kiekvienos sąmonę yra įsirėžusi mintis, kad po penkiasdešimties metų nieko gero nebebus – tik ligos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, beveik nėra spektaklių, kalbančių apie vidutinio amžiaus moterų gyvenimą. Todėl savo penkiasdešimtį norėjau pažymėti sukurdama spektaklį „Vuojaž, vuojaž“, kalbantį šia tema, keliantį klausimus: kur dingsta tos gražios, savimi pasitikinčios moterys? Ar visada jaunystė pranašesnė už brandą? O ką reiškia būti moterimi provincijoje? Ir ką daryti, kad tas „antras tomas“ nebūtų toks slegiantis?

Spektaklio dramaturgijos pagrindu tapo mano buvusių klasės draugių išsakytos mintys, pastebėjimai, asmeninės istorijos. Jos yra sėkmingos, stiprios moterys, galinčios tapti įkvėpimu daugeliui, paneigiančios mitus ir stereotipus apie amžių. Siekiau, kad spektaklis užčiuoptų bendražmogiškus dalykus. Vengiau linijinio pasakojimo, receptų siūlymų ir moralo. Spektaklis labai asmeniškas, bet kartu ir universalus, atspindintis devintojo dešimtmečio, lūžio kartos jaunystę. Pasakojantis apie svajones, sapnus, draugystę, mokyklos šokius, iškeliavusius tėvus ir, savaime suprantama, vyrus. Tai spektaklis ne tik apie aplankytus kraštus, bet ir savęs atradimo, savęs link keliones.

Šiuo spektakliu noriu apkabinti visas liūdinčias moteris ir noriu kviesti neužsisklęsti, o
kalbėtis. Į problemas pažvelgti šviesiai, su humoru ir skatinti švęsti gyvenimą bet kuriame amžiaus
tarpsnyje. Nors spektaklis apie moteris, bet puikiai tinka ir vyrams.“

Spalio 7 d. 22.00 val.
Visagino kultūros centro kino salė „Draugystė“, Parko g. 7
Goras Ambardzumianas
MENоlоg (N-18), pagal Aramo Pačiano kūrinius, armėnų ir rusų kalba
Armėnija
40 min.

Režisierius: Tatevikas Melkonianas
Vaidina: Goras Ambardzumiana

Karinė Avanian: „Aktoriui Gorui Ambardzumianui prireikė keturiasdešimties minučių, kad
papasakotų visą gyvenimą. Lyg ir svetimą, lyg ir savą, lyg ir maną. Ne pagražinant, nesigiriant,
nesišaipant. Papasakojo, ir… viskas. O gyvenimas už teatro sienų tęsėsi, lyg niekur nieko, nes juk
gyvenimas niekad nesustoja. Tik kad žiūrovai per tas keturiasdešimt minučių pabuvo ir viduje, ir
išorėje. Ir taip atsinaujino kvėpavimas!“

Spalio 8 d. 15.00 val.
Visagino kultūros centro koncertų salė „Draugystė“, Parko g. 7
Andra Kavaliauskaitė (XVI festivalio „Atspindys“ Grand Prix laureatė)
TYLĖJA (N-16), dviejų dalių monospektaklis/šiuolaikinė odė mamai
Lietuva, Alytaus miesto teatras

Dramaturgė, režisierė, animacijos autorė, aktorė: Andra Kavaliauskaitė
Kompozitorius: Bohdan Lysenko
Choreografė: Kamilė Karpolovaitė
Garsinės vizualizacijos autorė: Aistė Noreikaitė
Fotografė: Miško Motė
Trukmė: ~2 val. (su pertrauka)
Premjera: 2021 m. gruodžio 10 d.

„Pasakyk, ką nors gražaus. Prašau… Prabilk pagaliau. Juk žinai, kaip ilgai šito laukiau. Pasakyk, kad myli mane. Apkabink mane. Kad ir ką jie besakytų. Juk aš nekalta.“ – kartojo ji sau, dideliais kąsniais rydama sniegą, tarsi taip bandydama užkimšti metų metus prisikaupusią raudą.“

„TYLĖJA“ – jauna dvynių motina, kuri vienąnakt nevilties pagauta išrėkia: „Viešpatie, sustabdyk visa tai. Maldauju. Jeigu viskas ir toliau taip, bijau, kad pati jį savo rankomis uždusinsiu!“ Kitąryt nubudusi, žvilgteli į laikrodį ir pamato, jog laikas sustojęs, įsiklauso: įtartinai tylu. Juk šiuose namuose to nebuvo nuo pat dvynių gimimo. Aplink sūnų nėra. Įeina į vaikų kambarį – ten taip pat tyku, o ant stalo raštelis: pailsėk, kelias dienas Kajus pabus su manimi. Kai jausi, kad gali kalbėti, paskambink. Nubėga į Au kambarį – tyla. Žvilgteli į jo slėptuvę būdą – tuščia. Nuo tos akimirkos Tylėja suklūsta: nejau gi naktinis šauksmas nepaskendo tyruose? Bet kodėl ji daugiau nieko nepamena? Kas nutiko? Ar tikrai nutiko? Kur Au? Kodėl vos tik pradėjus kalbėti, vietoje esamojo laiko pasisako būtasis? Kas jį palaidojo? Ar tai tik sapnas, mėginantis ją prakalbinti, kad pagaliau visa, kas metų metus nutylėta, būtų išgirsta? Išpažinta?

„Tylėja“ – švelniai aštri, rūgščiai karti, bet tuo pat metu skaidri ir iki virpulio trapi, šiuolaikinė odė
mamai, dvelkianti nepagražinta realybe, kurioje gyvena autizmo sutrikimo paliestos šeimos.

„Spektaklis jokiu būdu neatspindi visos realybės, jo tikslas – ne šokiruoti, ne protestuoti, ne ieškoti kaltų, o supažindinti visuomenę su tuo, prieš ką kartais savo (ir ne tik) noru liekame kurti, akli i abejingi. Spektakliu nesiekiama įrodinėti savų tiesų, juo norima padėkoti VISOMS PASAULIO MAMOMS, kurios vis tik atrado, atranda savyje milžiniškų jėgų ir su begaline meile (kad ir klupdamos, klysdamas, bet išlikdamos kartu) augina mus – VISOKIUS.“ – mintimis apie monospektaklį dalijasi režisierė Andra Kavaliauskaitė. – Turiu pripažinti, kad tai jautriausia ir brangiausia, ką iki šiol esu sukūrusi. Man pačiai. Tai daugiau nei monospektaklis. Bet tą norint pajausti, reikia jame susitikti. Atviriems ir pasiruošusiems išgirsti kitą. Ne teisti, ne kritikuoti, ne gailėti ir gailėtis, o…“

Spektaklis rekomenduojamas visiems būsimiems tėvams, esamiems tėvams ir kiekvienam, kuris
pasiruošęs atviram, apnuogintam susitikimui.
Su Tylėja.
Tylėjomis.
Tylėjais.
Savimi.

„Man patinka klausytis, kaip barbena lietus į skardinę palangę, Au – kaip ant pušų šakų tirpsta
sniegas. Man patinka uosti šlapią asfaltą pavasarį, jam – sėdėti baloje ir joje žiūrėti į savo atspindį.
Kuo mudu skiriamės? Jūs galite šaukti, kad esu velnio motina – man nebeskauda. Tik kyla
klausimas: kuo gi nuo mūsų skiriasi Dievo motinų vaikai? Jiems visiems viskas kvepia taip pat? Jie
visa girdi vienodai? Elgesys jų – identiškas? Ne, aš nebandau lyginti. Aš tik bandau suprasti, ką mes
tokio Jums padarėme, kad darote visa, jog mus supriešintumėte ir atskirtumėte?“

„Jūs viską šiandien išgirdote. Atvėriau visą pati to nenorėdama. Tiksliau, nesitikėdama, kad dar ir
tam turiu jėgų. Bet čia turbūt dėl viso to kaltos pušys, įsišaknijusios krūtinėje. Šįryt jas apsnigo.
Visądien jaučiu, kaip tirpsta ir vis laša laša. Primena mus, tiesa?“

Spalio 8 d. 17.30 val.
Visagino kultūros centro salė „Sedulina“, Vilties g. 5
Piotr Mironov
MAESTRO AZNAVURAS. Une vie dʼamour, pagal Tamaros Aliochinos pjesę
Ukraina, Kijivo teatras „Koleso“, rusų kalba
70 min.

Kijivo akademinio teatro „Kолесо“ aktorius Piotras Mironovas (Петро Миронов) pristatys monospektaklį pagal ukrainiečių rašytojos Tamaros Alechinos (Tамара Aльохіна) pjesę „Maestro Aznavuras. Une vie d`amour“. Pjesė parašyta pagal prancūzų aktoriaus, muzikanto, kompozitoriaus maestro Charlesʼo Aznavourʼo (1924–2018) prisiminimus. Didžiojo artisto vaidmenį atlieka kita žvaigždė – dramos ir komedijos aktorius Piotras Mironovas. Aznavourʼo gyvenimo kelias žiūrovams atskleidžiamas kaip kupinas sunkumų, kuriuos teko patirti kūrėjui, kol pelnė šlovę. Tam, kad šis spektaklis – nostalgiškas vieno kupleto šansonas, – sudomintų, nebūtina mėgti Aznavouro ar prancūziškų šansonų, bet jus neabejotinai įtrauks pasakojimas apie vieną iš ryškiausių XX amžiaus kūrėjų.

Spalio 8 d. 18.30 val.
Salės „Draugystė“ fojė, Parko g. 7
Birutė Mar
MĄSTANTI BARAKO ŠIRDIS, spektaklio eskizas
Lietuva, „Solo teatras“
50 min.

Idėjos autorė ir režisierė – Birutė Mar
Dalyvauja – aktorės Elzė Gudavičiūtė, Birutė Mar, Alvydė Pikturnaitė, folkloro atlikėja Halyna
Pšeničkina (Ukraina), obojininkė Polina Maslova (Ukraina)
Kompozitorius – Antanas Kučinskas

Spektaklis kuriamas pagal dokumentinius tekstus – Olandijos žydaitės (žuvusios Aušvice II-jo pasaulinio karo metais) Etty Hillesum laiškus „Mąstanti barako širdis“ (iš olandų k. vertė A. Gudavičiūtė), lietuvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės (keturiolikmetės, pokaryje ištremtos į sovietinį lagerį) prisiminimus bei ukrainiečių moterų pasakojimus, išgyvenančių sukrečiančias patirtis rusų okupuotuose Ukrainos miestuose šiandien, XXI amžiuje.

Trys herojės, trys epochos, trys gyvenimai „barakuose“ - kuomet žmogus praranda tapatybę, žmogiškąją vertę, ateitį… Kuomet lieka vienintelis ginklas – tikėjimas, malda, daina, o nevilties akivaizdoje ateina vidinė laisvė - stipresnė už prievartą, atverianti žmoguje slypinčias galias.

Spalio 8 d. 20.00 val.
Visagino kultūros centro koncertų salė „Draugystė“, Parko g. 7
Miriam Engel
PABUDIMAS, choreografinis-draminis monospektaklis
Izraelis
60 min.

FESTIVALIO UŽDARYMAS

Spektaklio autorė, aktorė ir režisierė – Miriam Engel

Šiuolaikinio šokio gerbėjus nustebins Izraelio šokėjos ir choreografės, įvaldžiusios judesio meną nuo klasikinio baleto iki abstraktaus plastinio pasakojimo, įvairiapusiškumas, kai šokėja pasitelkia ir dramatinį talentą, ir dainavimo gebėjimus. Šiame daugiažanriame spektaklyje atsiras vietos ir žiūrovo kūrybai – į veiksmą aktorė įtraukia ir subtilų bendravimą su publika. Kiekvienas žiūrovas pagal savo pageidavimą kelioms akimirkoms galės tapti spektaklio herojės partneriu.

Spektaklio siužetas pagrįstas įvairiapusės ir prieštaringos menininkės, bulgarų šokėjos Doros Mušanovos (1920–2004) gyvenimo istorija, su kuria spektaklyje atvirai kalbasi jos anūkė, šokėja Miriam Engel. Aktorė išsirinko subrendusios ir stiprios moters kūrėjos gyvenimo posūkio momentą, kai jaunystė jau praėjusi ir ima neraminti mintys apie dienų saulėlydį, kai kamuoja poreikis iš naujo įvertinti tai, kas išgyventa, kai graužia skausmas dėl nusivylimų ir alina kartėlis dėl neįvertinimo.

Miriam Engel žvelgia į kitos, artimos ir drauge tolimos aktorės likimą kaip į veidrodį, atpažindama jame save, kartais iš abiejų – močiutės ir anūkės – pasijuokdama, kartais ant abiejų supykdama, o kartais abiem besididžiuodama.

Puiki spektaklio muzikinė dalis, kurioje Mozartas ir Monteverdis taip pat įsitraukia į dialogą su šiuolaikinėmis populiariomis melodijomis, pabrėžiant kontrastą tarp amžinybės didybės ir akimirkos žavesio.

Bilietai parduodami: www.bilietai.lt ir Visagino kultūros centro „Draugystės“ kasoje.
Perkant iki rugsėjo 30 d. ir tik VKC „kasoje“ abonemento kaina į visus spektaklius 30 EUR arba į vieną pasirinktą dieną 12 EUR. Abonementų kiekis ribotas.
Daugiau informacijos tel.: 8 684 80543

VKC „Draugystės“ kasos darbo laikas:
II―VI 14.00―20.00 val.
Dėl bilietų kreiptis tel.: 8 688 90986

Viešinimo tikslais bus fotografuojama ir filmuojama.

Mieli žiūrovai, maloniai prašome renginio metu išjunti mobiliuosius telefonus.

Prasidėjus renginiui – žiūrovai NEĮLEIDŽIAMI. Ačiū, kad nevėluojate.