Naujienos Kontaktai Apie mus Rezidencija Erdvės
Facebook Instagram

2023-11-21

Švedų akrobatai spektaklį kūrė augindami vaikus

„Naujojo cirko stotelėse“, šįvakar – Visagino kultūros centro „Draugystės“ salėje, pasirodys akrobatų pora iš Švedijos „Acrobalance“: Henrikas Aggeris ir Louise Bjurholm von Euler. Jie pristatys savo spektaklį „Korobka“, lietuviškai iš rusų kalbos išvertus – „dėžutė“, kuris sukurtas remiantis prisiminimais apie šios poros gyvenimą, buitį ir kasdienybę per studijas Maskvos cirko mokykloje 2001-2006 m., kuri jiedu gyveno studentiškame 16 m2 kambarėlyje.

„Naujojo cirko stotelėse“, šįvakar – Visagino kultūros centro „Draugystės“ salėje, pasirodys akrobatų pora iš Švedijos „Acrobalance“: Henrikas Aggeris ir Louise Bjurholm von Euler. Jie pristatys savo spektaklį „Korobka“, lietuviškai iš rusų kalbos išvertus – „dėžutė“, kuris sukurtas remiantis prisiminimais apie šios poros gyvenimą, buitį ir kasdienybę per studijas Maskvos cirko mokykloje 2001-2006 m., kuri jiedu gyveno studentiškame 16 m2 kambarėlyje.

Henrikas vaikystėje lankė teatro studiją ir rengėsi tapti aktoriumi. Tačiau mamos valia – ji manė, kad aktorystės scenoje labai pravers ir fiziniai įgūdžiai, pradėjo lankyti ir cirko mokyklą. Cirko pratybos patiko, tačiau jis vis dar rengėsi tapti aktoriumi, todėl po mokyklos įstojo į mimų programą Stokholmo menų universitete. Kita vertus, per šias studijas pasiilgo cirko, todėl nuvyko pusės metų stažuotei Fratellini mokykloje Paryžiuje, po kurios sutiko keletą tautiečių – kartu jie nusprendė įkurti cirko trupę Švedijoje. Tai buvo 1995 m., dabartinės garsiausios Šiaurės kraštų šiuolaikinio cirko organizacjos „Cirkus Cirkör“ pradžia.

2000 m. jis sutiko Louise, kuri šoko nuo mažumės, bet kartą paauglystėje pamatė šiuolaikinio cirko spektaklį ir suprato, kad tai ir yra tai, kuo norėtų ilgainiui užsiiminėti. Tada ji atrado „Cirkus Cirkör“ pratybų salę, kur ir sutiko Henriką. Taigi, poros profesinis gyvenimas cirke trunka maždaug tiek pat, kiek ir šiuolaikinio cirko Švedijoje istorija. Ta prasme jie save laiko švedų cirko dinozaurais. Kita vertus, jie perėjo įvairias patirties fazes.

Klausiami, kodėl pasirinko cirko studijas Maskvoje, atlikėjai teigia, jog tuo metu jų šalyje aukštosios cirko mokyklos dar nebuvo, tad vieno akrobatikos trenerio patarimu jie pasirinko porinės (kitas terminas anglų kalba – „hand to hand“) akrobatikos mokslus Rusijos sostinėje. Pasirinkimą lėmė ir tai, kad ten dėstė legendinis treneris Borisas Belochvostovas. Šiuo metu Henrikas ir Louise nebeturi jokių ryšių su ta mokykla – visi buvę bendramoksliai pasklidę po pasaulį. Louise vėliau Stokholmo šokio ir cirko universitete baigė cirko choreografijos magistro studijas.

Akrobatų pora, dabar auginanti du vaikus, pripažįsta, kad derinti šeimos ir artistų gyvenimą yra tam tikras iššūkis. Kažkuriuo momentu jiems teko spręsti – ar nutraukti sceninį gyvenimą ar, priešingai, išnaudoti šį iššūkį profesinei patirčiai. Taigi, repetuojant „Korobka“, spektaklį, kuri švedai dabar ir pristato Visagine bei Naujojoje Vilnioje, vaikai dažnai būdavo kartu, aplink. Jiedu dažnai negalėdavo išmėginti tų ar kitų triukų – tai būtų buvę per rizikinga greta vaikų. Tačiau vietoje to, kad sutriktų (ko, aišku, irgi pasitaikydavo), jie nusprendė situaciją išnaudoti kūrybai – ėmė įrašinėti vaikų balsus ir triukšmą, galvodami, kad tai galės pasitarnauti spektaklio garsinei aplinkai.

Vaikų akrobatikos triukų jie kol kas nemoko. Sako, kad vaikai ir nerodo jokio susidomėjimo tuo. Henrikas ir Louise teigia, jog šis pasirinkimas turi ateiti iš vidaus, jam tenka pasišvęsti. Nors jiedu teigia labai mėgstą šį savo darbą – pripažįsta, jog vis tik būtų sunku jį rekomenduoti kitiems.

Komentuodami diskusijas dėl terminų „tradicinis“, „naujasis“ ar „šiuolaikinis“ cirkas, švedų artistų pora teigia, jog jaučiasi gerai abiejuose – ir tradicinio, ir šiuolaikinio cirko – pasauliuose. Tačiau su laiku jiems tapo įdomiau ne tiek atlikinėti triukus, kiek tyrinėti akrobatinės praktikos ir porinės akrobatikos reiškinius, kas savaime juos kiek atitolino nuo tradicinio cirko kontekstų.

Tuo tarpu sportinę akrobatiką, plačiai ir seniai praktikuojamą Visagine, jie laiko artima cirkui – tai esąs tiesiog kitas kontekstas. Labai daug cirko artistų yra įvaldę būtent sportinės akrobatikos pagrindus. O kadangi sportuoti paprastai pradedama vaikystėje – paprastai tokie artistai būna labai stipriai įvaldę akrobatikos techniką.Tai jau trečioji H.Aggerio ir L.Bjurholm von Euler viešnagė Lietuvoje – prieš keletą metų jie viešėjo „Naujojo cirko savaitgalyje“ Vilniuje, šiemet birželį – „Cirkuliacijos“ festivalyje Kaune. Jie žavisi Lietuva ir tuo, kad čia yra tiek žmonių, kuriančių meną, kad yra tiek šiuolaikinio cirko festivalių.

Kitos naujienos